žydvaikis

žỹdvaikis sm.(1) žydų samdinys, žydbernis: Žỹdvaikiai prekes krovė, vežė, arklius šėrė, pašaro rūpino Krš. Negarbė buvo žỹdvaikiu, žydmerge samdyties Krš. Pirmiejai [komjaunuoliai 1940 m.] buvo kokie žỹdvaikiai, bedieviai bjauri Krtv.